Kodenis (Kodeń)
Kodenis – kaimas Lenkijos rytuose, Kodenio valsčiuje, Palenkės Bialos apskrityje, Liublino vaivadijoje. Kaimas yra apie 37 km į pietryčius nuo Palenkės Bialos ir apie 102 km į šiaurės rytus nuo vaivadijos centro Liublino. Kaimas įsikūręs kairiajame Vakarinio Bugo upės krante, Kodenio lygumoje. Per kaimą teka Kalamankos upė.
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose kaimas paminėtas XVI a., kai kaimą nusipirko Palenkės vaivada Ivanas Sapiega. Sapiegoms įsigijus kaimą, čia pradėtos pilies ir gynybinių įrengimų statybos, o 1511 m. gyvenvietei buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Gyvenvietę įsigijus Ivanui Sapiegai, čia pradėjo formuotis Kodenio Sapiegų giminės šaka. Nuo XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. LDK laikais tai buvo svarbus valstybės centras, kuriame savo rezidenciją turėjo viena iš svarbiausių LDK giminių – Sapiegos. Apie 1518 m. įkurta Kodenio Šv. Onos parapija. 1530-1540 m. pastatyta Kodenio Šv. Dvasios bažnyčia, kurioje rasta unikali XVIII a. sukurtų Sapiegų giminės portretų galerija, kurios pradžioje – didžiųjų LDK kunigaikščių Vytenio ir Gedimino portretai.
Pasak legendos XVI a. miesto valdytojas Mikalojus Sapiega parsivežė į miestą iš popiežiaus Urbono VIII pavogtą šventąjį Marijos Dievo Motinos (Kodenio Madonos) paveikslą, už tai buvo ekskomunikuotas, tačiau ilgainiui didikui buvo atleista ir paveikslas liko mieste. Miestas tapo svarbiu religinių piligrimacijų centru. Dievo Motinos paveikslui saugoti 1629-1635 m. buvo pastatyta mūrinė Kodenio Šv. Onos bazilika.
XIX a. miestą valdė Branickių, Flemingų ir Čartoriskių giminės. 1821 m. mieste kilo didelis gaisras. 1869 m. carinė valdžia iš gyvenvietės atėmė miesto teises. 1875 m. carinė valdžia pavertė Šv. Onos bažnyčią į cerkvę, o Kodenio Madonos paveikslas buvo išgabentas ir paslėptas Jasna Goros vienuolyne. 1927 m. paveikslas buvo grąžintas į bažnyčią. Iki II pasaulinio karo mieste veikė Kodenio žydų kapinės. 2000-2007 m. pastatyta Kodenio Šv. Archangelo Mykolo cerkvė, kuri priklauso Kodenio Šv. Archangelo Mykolo parapijai.
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose kaimas paminėtas XVI a., kai kaimą nusipirko Palenkės vaivada Ivanas Sapiega. Sapiegoms įsigijus kaimą, čia pradėtos pilies ir gynybinių įrengimų statybos, o 1511 m. gyvenvietei buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Gyvenvietę įsigijus Ivanui Sapiegai, čia pradėjo formuotis Kodenio Sapiegų giminės šaka. Nuo XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. LDK laikais tai buvo svarbus valstybės centras, kuriame savo rezidenciją turėjo viena iš svarbiausių LDK giminių – Sapiegos. Apie 1518 m. įkurta Kodenio Šv. Onos parapija. 1530-1540 m. pastatyta Kodenio Šv. Dvasios bažnyčia, kurioje rasta unikali XVIII a. sukurtų Sapiegų giminės portretų galerija, kurios pradžioje – didžiųjų LDK kunigaikščių Vytenio ir Gedimino portretai.
Pasak legendos XVI a. miesto valdytojas Mikalojus Sapiega parsivežė į miestą iš popiežiaus Urbono VIII pavogtą šventąjį Marijos Dievo Motinos (Kodenio Madonos) paveikslą, už tai buvo ekskomunikuotas, tačiau ilgainiui didikui buvo atleista ir paveikslas liko mieste. Miestas tapo svarbiu religinių piligrimacijų centru. Dievo Motinos paveikslui saugoti 1629-1635 m. buvo pastatyta mūrinė Kodenio Šv. Onos bazilika.
XIX a. miestą valdė Branickių, Flemingų ir Čartoriskių giminės. 1821 m. mieste kilo didelis gaisras. 1869 m. carinė valdžia iš gyvenvietės atėmė miesto teises. 1875 m. carinė valdžia pavertė Šv. Onos bažnyčią į cerkvę, o Kodenio Madonos paveikslas buvo išgabentas ir paslėptas Jasna Goros vienuolyne. 1927 m. paveikslas buvo grąžintas į bažnyčią. Iki II pasaulinio karo mieste veikė Kodenio žydų kapinės. 2000-2007 m. pastatyta Kodenio Šv. Archangelo Mykolo cerkvė, kuri priklauso Kodenio Šv. Archangelo Mykolo parapijai.
Žemėlapis - Kodenis (Kodeń)
Žemėlapis
Šalis - Lenkija
![]() |
![]() |
Lenkijos vėliava |
Lenkijos ištakos siekia 966 m., kai dabartinių Lenkijos žemių valdovas Meška I pasikrikštijo. 1025 m. įkurta Lenkijos karalystė, o 1569 m. susijungė su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste į Abiejų Tautų Respubliką (ATR), kuri iki XVII a. buvo plotu ir gyventojų skaičiumi viena didžiausių Europos valstybių. ATR tapo pirmąja šalimi Europoje 1791 m. gegužės 3 d. išleidusi rašytinę konstituciją. Po padalijimų Lenkija liovėsi egzistavusi ir savo nepriklausomybę atkūrė tik 1918 m. Nacistinei Vokietijai užpuolus Lenkiją 1939 m. prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Po dviejų savaičių rytinę Lenkijos dalį užėmė SSRS, išeivijoje buvo paskelbta vieninga vyriausybė tremtyje. Karo metais žuvo daugiau nei šeši milijonai žmonių. Po karo 1947 m. SSRS iniciatyva įkurta SSRS satelitinė Lenkijos liaudies respublika. Dar XX a. devintajame dešimtmetyje Lenkijoje išpopuliarėjo Solidarumo judėjimas ir 1989 m. buvo atkurta suvereni demokratinė Lenkijos respublika.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
PLN | Zlotas (Polish złoty) | zÅ‚ | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
PL | Lenkų kalba (Polish language) |